Monografija „Nuo urvinio žmogaus iki šiuolaikinio megalopolio“

"Book ‘Monografija „Nuo urvinio žmogaus iki šiuolaikinio megalopolio“’ review."Journal of Architecture and Urbanism, 36(4), pp. 30

The expert's estimates application in the preparation of city general plan

The future of Lithuanian cities depends on a territorial planning system that is being constantly improved by the market factors and maturing democratic society. After the restoration of independence, cities underwent significant urban transformations, that lacked a clear strategy, and urban General Plans, the preparation of which intensified only after Lithuania's accession to the European Union. A limited work of general planning revealed strengths and weaknesses of the Lithuanian territorial planning system but failed to provide a clear, measurable answer how well this system meets European urban guidelines, market expectations and society's aspirations. In the absence of indicators, we have to rely upon the opinion of citizens and experts which is often different, unverified and therefore it is unclear whose interests these opinions reflects ‐ those all of the city or individual economically strong and politically influential interest groups. It is under these circumstances the second General Plan of Vilnius City to the year 2015 was drawn up after the restoration of independence. The plan was prepared by applying new planning methods based on citizens’ and experts’ poll results and broad public participation process. The reliability of the results of polls in Vilnius General Plan was estimated by applying mathematical methods. It showed great agreement among the experts’ opinions. Therefore it can be stated that solutions of the General Plan meet interests of its citizens. The tendency of the business world to evaluate territorial planning and urban problems is differently than urban developers, economists or scientists. Differently from business, citizens are more conservative in estimating the possibilities for new development and reconstruction in existing residential areas, but this opinion is not unanimous and is dependent on social economic factors (age, income, time of living in the city). Therefore a conclusion can be made that methods applied in city general planning process have enabled the preparation of a new high quality Vilnius City General Plan until 2015. Plan reflects the interests of all, of its citizens rather than individuals. The implementation of the General Plan is going to be successful if, first of all vital urban deformations are handled properly and problems of territory planning and public involvement, which are turning into systematic ones, are solved at the national level. Ekspertinių vertinimų taikymas rengiant miesto bendrąjį planą Santrauka Lietuvos miestų ateitis priklauso nuo teritorijų planavimo sistemos, kurią tobulina laisvėjanti rinka ir demokratėjanti visuomenė. Po nepriklausomybės atkūrimo miestai pergyveno dideles urbanistines transformacijas, kurios dažnai vyko be aiškios strategijos ir bendrųjų planų, kurių rengimas suaktyvėjo tik Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Pirmieji bendrojo planavimo darbai atskleidė Lietuvos teritorijų planavimo sistemos tendencijas, tačiau nedavė pagrįsto atsakymo, kiek sistema atitinka darniosios plėtros tikslus. Neaišku, kieno interesams atstovauja ir miestų teritorijų planavimo proceso dalyviai – viso miesto ar ekonomiškai ir politiškai įtakingų asmenų, lobistinių grupių. Šioje situacijoje parengtas antras po nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus miesto bendrasis planas. Planavimo metodika, paremta gyventojų ir ekspertų apklausų rezultatais ir viešu procesu, leido nustatyti vidinius ir išorinius miesto plėtros veiksnius, urbanistinių struktūrų deformacijas ir pagrįsti sprendinius. Taikant matematinius metodus patikrinti Vilniaus bendrojo plano ekspertų apklausos rezultatai. Tyrimai parodė aukštą ekspertų nuomonių suderinamumą ir tai, kad verslo nuomonė skiriasi nuo urbanistų, ekonomistų ar mokslininkų. Skirtingai nei verslininkai, miesto gyventojai rezervuotai vertina naujos plėtros ir rekonstrukcijos galimybes esamuose gyvenamuosiuose rajonuose, tačiau ši nuomonė priklauso nuo socialinių ekonominių veiksnių (amžiaus, sėslumo, pragyvenimo lygio). Daroma išvada, kad nauja bendrojo planavimo metodika, paremta ekspertinio vertinimo metodais, leido parengti aukštos kokybės Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų. Bendrasis planas atspindi viso miesto visuomenės interesus ir sudaro galimybę siekti darniosios plėtros. Įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai bus išspręstos nacionalinio lygmens teritorijų planavimo sistemos problemos (sukurta urbanistinė politika, iš esmės tobulinama teisinė norminė bazė ir viešas planavimo procesas) ir nuosekliai mažinami skirtumai tarp miesto centro ir pakraščių. First Published Online: 21 Oct 2010 Reikšminiai žodžiai: darnioji plėtra, teritorijų planavimas, bendrasis planas, ekspertiniai vertinimai, nuomonių suderinamumas ir priklausomybė nuo socialinių ekonominių veiksnių

Sustainable Development of Real Estate

Research, theoretical and practical tasks of sustainable real estate development process are revised in detail in this monograph; particular examples are presented as well. The concept of modern real estate development model and a developer is discussed, peculiarities of the development of built environment and real estate objects are analyzed, as well as assessment methods, models and management of real estate and investments in order to increase the object value. Theoretical and practical analyses, presented in the monograph, prove that intelligent and augmented reality technologies allow business managers to reach higher results in work quality, organize a creative team of developers, which shall present more qualitative products for the society. The edition presents knowledge on economic, legal, technological, technical, organizational, social, cultural, ethical, psychological and environmental, as well as its management aspects, which are important for the development of real estate: publicly admitted sustainable development principles, urban development and aesthetic values, territory planning, participation of society and heritage protection. It is admitted that economical crises are inevitable, and the provided methods shall help to decrease possible loss. References to the most modern world scientific literature sources are presented in the monograph. The monograph is prepared for the researchers, MSc and PhD students of construction economics and real estate development. The book may be useful for other researchers, MSc and PhD students of economics, management and other specialities, as well as business specialist of real estate business. The publication of monograph was funded by European Social Fund according to project No. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-060 Development and Implementation of Joint Master’s Study Programme “Sustainable Development of the Built Environment”

Urbanistinių tendencijų poveikis miesto centro renovacijai

A city centre is an integral part of the overall urban model of the city and its metropolitan area. Therefore, the centre is influenced by the same urban trends. Renovation of the centre and devastated inner areas is related to the chaotic suburbanization trend. This trend is known as urban sprawl. It sucks viable powers (people, investments) from the city, which reflects in the loss of density of the existing urban structure as well as unaesthetic landscapes and threatens the revitalization of the existing urban structures and centres. The research on master plans of cities show their nonconformity to the demographic situation, which makes it impossible to avoid negative consequences of urban spread, growing use of resources, car dependency and pollution. New housing is developed to satisfy market needs, whereas the public interest is ignored. Based on the theoretical and practical research, the authors came to the conclusion that there is a need for a coordinated urban/rural policy and a realistic integrated territorial planning system as well as related monitoring and implementation tools. The EU policy documents and resolutions of National urban forums, which serve as a strong public think tank and monitoring tool in Lithuania, can serve as the guide for the sustainable development. The urban issues should be integrated into the National strategy for 2030. Santrauka Miesto centras yra integruota viso miesto ir jo metropolinės zonos dalis, jį veikia tos pačios urbanistinės tendencijos. Sąlygų miestų centrams renovuoti, degraduojančioms teritorijoms atsinaujinti ir kompaktiškumui pasiekti susiformavimas ar, jei pripažįstame, kad plėtrą galima valdyti, sudarymas, yra susijęs su chaotiškos priemiesčių suburbanizacijos mastu. Nevaldomos priemiesčių suburbanizacijos reiškinys tarptautiniuose mokslo darbuose, politikos dokumentuose vadinamas urbanistiniu sprogimu. Lietuvoje urbanistinis sprogimas išryškėjo XXI a. pradžioje, jį lemia įvairūs sociokultūriniai veiksniai. Atlikti tyrimai rodo, kad urbanistinis sprogimas reikalauja miestų renovacijos išteklių, blogina miestų demografinę situaciją, didina energijos vartojimą, automobilių skaičių bei viešosios infrastruktūros poreikį. Chaotiškos priemiesčių suburbanizacijos problemų neišsprendžia fizinės aplinkos projektavimas, atsietas nuo socialinio, ekonominio planavimo. Jis daugiausia sprendžia komercinius uždavinius. Remdamiesi pasaulinio garso urbanistų teiginiais, ES urbanistinės politikos gairėmis, atliktais Lietuvos urbanistinių tendencijų tyrimais, Vilniaus miesto monitoringo ataskaitos duomenimis, autoriai teigia, kad chaotiškas priemiesčių urbanizavimas yra nei funkcionalus, nei estetiškas, nei palankus miestų urbanistinių struktūrų, tarp jų ir centrų, renovacijai. Jis gali būti įveiktas tik numatant kompleksines, koordinuotas urbanistinės politikos, teritorijų planavimo ir įgyvendinimo priemones. First Publish Online: 22 May 2013 Reikšminiai žodžiai: urbanistinių struktūrų renovacija, urbanistinės raidos tendencijos, sociokultūriniai veiksniai, urbanistinis sprogimas, bendrieji planai, darnioji plėtra

City master plan and expert assessments

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos miestai pergyveno dideles urbanistines transformacijas, kurios dažnai vyko be aiškios strategijos ir bendrųjų planų. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare dėmesys miestų planavimui suaktyvėjo. Bendrojo planavimo darbai atskleidė miestų, o kartu ir Lietuvos teritorijų planavimo sistemos raidos tendencijas, tačiau nedavė pamatuoto atsakymo, ar ji atitinka darniosios plėtros tikslus, visuomenės nuostatas ir vertybes. Vilniaus bendrojo planavimo pavyzdžiu nagrinėjamos aktualios Lietuvos miestams problemos ir uždaviniai, siekiant darniosios plėtros idealo, konstruktyvaus ir viešo planavimo proceso esamoje vertybių sistemos ir visuomenės intereso neapibrėžtumo situacijoje. Nagrinėjama, kokiuose bendrojo planavimo etapuose tikslinga remtis ekspertinio vertinimo rezultatais, ir analizuojamas šių rezultatų pritaikomumas. Straipsnyje pateikti ekspertinių vertinimų rezultatų tyrimai Lietuvos miestų teritorijų planavimo darbe iki šiol netaikyti praktikoje.After the restoration of independence Lithuanian cities underwent big urban transformations which frequently took place without any clear strategy and master plans. Attention to urban planning intensified after Lithuania's accession to the European Union. General planning works revealed trends of the planning system of cities and Lithuanian territories on the whole, but they did not give a proper answer to what extent the system complies with sustainable development targets, values of society's feeling and thinking. In this situation the second Master Plan of Vilnius City was drawn after the restoration of independence. Planning methods based on the results of expert evaluations and public process enabled to substantiate the solutions: to determine internal and external factors of urban development, transformations of urban structures, values of society. Compatibility of expert opinions verified by applying mathematical methods demonstrated high compatibility of the results of expert polls on Vilnius City Master Plan. A conclusion is made that Vilnius City Master Plan till 2015 reflects the interests and values of all the citizens and provides prerequisites for sustainable development. Successful implementation greatly depends on external factors, including solution of the problems of territory planning system and internal factors the key of which is reduction of differences between the city centre and outskirts. It is revealed that public rights to participate in the formation of cities are not adequate to knowledge and contribution to the implementation

About the concept of green architecture / Žaliosios architektūros koncepcijos klausimu

To put the global ideas of green architecture into practice, the evaluation of a possibility of creating a more sustainable environment is required, as it helps with solving the tasks of current urbanization and aesthetics of landscapes. It is also necessary to take a critical approach with regard to the history of city development, a current sprawl of housing growth and demographic trends, as well as to information that pertains to growing demand for natural areas designated for construction in countries with low GDP. Based on practical and theoretical research, the author arrives at the conclusion that technological, aesthetic and policy solutions to green architecture should be evaluated as measures for the interrelated system. The main criteria of success in Lithuania are brownfield development, local resources and identity protection priorities. Systematic public information on the best practice and education could facilitate changes in the current paradigm: the best quality of life could be reached only in private housing in suburban natural areas; it is the market price that reflects the quality of life. Santrauka Taikant globalias žaliosios architektūros idėjas būtina įsitikinti, ar jos sukurs daugiau darnumo mūsų aplinkoje, padės išspręsti šiuolaikinius urbanizacijos uždavinius, sukurs aukštesnę gyvenimo kokybę, kraštovaizdžio estetiką. Miestų raidos istorija, esamos urbanistinės tendencijos ir praktika įpareigoja įsigilinti bei kritiškai vertinti naujas globalias architektūrines koncepcijas. Remiantis teoriniais teiginiais ir praktiniais pavyzdžiais, teigiama, jog žaliosios architektūros objektai turi būti vertinami kaip sudėtinė tarpusavyje susietos technologinių, estetinių ir politinių priemonių sistemos dalis. Pagrindiniai įgyvendinimo Lietuvoje sėkmės veiksniai: koncepcijos integravimas į urbanistinę ir kraštovaizdžio politiką, nauda visuomenei, gamtos ir žmogaus sugyvenimo, vietos išteklių bei savitumo išsaugojimo prioritetai. Sisteminis visuomenės informavimas ir švietimas gali padėti įveikti žaliosios architektūros koncepcijos diegimui nepalankias paradigmas, pagal kurias geriausią gyvenimo kokybę galima pasiekti tik gyvenant nuosavame name gamtoje, o būsto kokybę atspindi rinkos kaina. Reikšminiai žodžiai: žaliosios architektūros koncepcija, darnus miestų vystymasis, žalioji ir rudoji urbanizacija, sociokultūriniai aspekta

Vilnius urban originality in the context of European Union

Straipsnyje, remiantis ES naujų narių rytų ir vidurio Europos miestų urbanistinės situacijos apžvalga, kuri apibendrinta vadovaujantis 2004 m. spalio 13 – 14 d. Berlyne vykusios konferencijos „Miestai transformacijoje – nauji ES nariai ir jų urbanistinės darbotvarkės“ medžiaga ir Vilniaus miesto planavimo bei įgyvendinimo praktika, apžvelgiami miesto urbanistikos savitumai, tendencijos ir ateities uždaviniai. Autorė nurodo, kad vidurio ir rytų Europos miestai XX a. išgyveno du radikalius socialinius, ekonominius, politinius posūkius: socializmo (didelių urbanistinių struktūrų kūrimas laisvoje teritorijoje, miegamųjų rajonų atsiradimas, nacionalizacija sunaikino smulkųjį verslą) ir po aksominių revoliucijų (daugelis miestų paveldo simbolių tapo komercializuoti, yra pastatų savininkai, bet dėl turto kainos nyksta būtai, nepakankama naujos architektūros kokybė, naujos architektūros istorinėje aplinkoje problematika). Dabartinė Vilniaus sėkmė priklauso ne tik nuo pastarųjų metų pokyčių, bet ir nuo to, kad istorijos tėkmėje miestas išliko sostine. Dabarties Vilnių ženklina atgaivintas Senamiestis, naujas centras su aukštybiniais pastatais dešiniajame Neries krante (Konstitucijos prospektas), kuriame žinių ekonomikos branduoliai, naujos darbo vietos moderniuose miesto verslo, pramogų ir prekybos centruose, gerėjanti aplinkos kokybė ir laisvėjantis žmogus. Kad pasiekti miesto urbanistinę darną, reikia įkurti mokslinį centrą, galinti plačiai analizuoti Lietuvos urbanistiką ir teigti racionalius pasiūlymus dėl jos teisinės bazės ir praktikos tobulinimo.Most of urban peculiarities or problems, which seem to exist only for us, actually do exist in other cities too. They are not taken as exceptional and are treated as the product of the process of history or transformations. If you want to estimate your city’s environment objectively, you need a broader view of other’s experience and main tendencies. We have this opportunity by looking at the other cities of Eastern and Central Europe, which had taken the same road before joining the European Union. This article is based on the review of the urban situation in the new member states of the European Union in Eastern and Central Europe. It is generalised according to the conference “Cities in Transformation – new European union members and their Urban Agendas” held in Berlin on the 12th-13th October 2004 and Vilnius city planning and realisation experience. This article touches upon the city’s urban identity, tendencies and the future goals

Impact of urban trends on renovation of the city centre

Miesto centras yra integruota viso miesto ir jo metropolinės zonos dalis, jį veikia tos pačios urbanistinės tendencijos. Sąlygų miestų centrams renovuoti, degraduojančioms teritorijoms atsinaujinti ir kompaktiškumui pasiekti susiformavimas ar, jei pripažįstame, kad plėtrą galima valdyti, sudarymas, yra susijęs su chaotiškos priemiesčių suburbanizacijos mastu. Nevaldomos priemiesčių suburbanizacijos reiškinys tarptautiniuose mokslo darbuose, politikos dokumentuose vadinamas urbanistiniu sprogimu. Lietuvoje urbanistinis sprogimas išryškėjo XXI a. pradžioje, jį lemia įvairūs sociokultūriniai veiksniai. Atlikti tyrimai rodo, kad urbanistinis sprogimas reikalauja miestų renovacijos išteklių, blogina miestų demografinę situaciją, didina energijos vartojimą, automobilių skaičių bei viešosios infrastruktūros poreikį. Chaotiškos priemiesčių suburbanizacijos problemų neišsprendžia fizinės aplinkos projektavimas, atsietas nuo socialinio, ekonominio planavimo. Jis daugiausia sprendžia komercinius uždavinius. Remdamiesi pasaulinio garso urbanistų teiginiais, ES urbanistinės politikos gairėmis, atliktais Lietuvos urbanistinių tendencijų tyrimais, Vilniaus miesto monitoringo ataskaitos duomenimis, autoriai teigia, kad chaotiškas priemiesčių urbanizavimas yra nei funkcionalus, nei estetiškas, nei palankus miestų urbanistinių struktūrų, tarp jų ir centrų, renovacijai. Jis gali būti įveiktas tik numatant kompleksines, koordinuotas urbanistinės politikos, teritorijų planavimo ir įgyvendinimo priemones.City centre is an integral part of the overall urban model of the city and its metropolitan area. Therefore, the centre is influenced by the same urban trends. Renovation of the centre and devastated inner areas is related to the chaotic suburbanization trend. This trend is known as urban sprawl. It sucks viable powers (people, investments) from the city, which reflects in the loss of density of the existing urban structure as well as unaesthetic landscapes and threatens the revitalization of the existing urban structures and centres. The research on master plans of cities show their nonconformity to the demo-graphic situation, which makes it impossible to avoid negative consequences of urban spread, growing use of resources, car dependency and pollution. New housing is developed to satisfy market needs, whereas the public interest is ignored. Based on the theoretical and practical research, the authors came to the conclusion that there is a need for a coordinated urban/rural policy and a realistic integrated territorial plan-ning system as well as related monitoring and implementation tools. The EU policy documents and resolutions of National urban forums, which serve as a strong public think tank and monitoring tool in Lithuania, can serve as the guide for the sustainable development. The urban issues should be integrated into the National strategy for 2030

Community-oriented development

Straipsnyje analizuojami tvarios plėtros principai ir uždaviniai Lietuvoje pereinant prie į bendruomenės tikslus orientuotos plėtros, paremtos profesionalų ir pilietinės visuomenės narių požiūrių integravimu. Tvarios, į bendruomenę orientuotos, plėtros procesas užtikrina, kad būtų gerbiamos kiekvieno asmens ir jų šeimų teisės, orumas, poreikiai ir pageidavimai bei sukurti įgalinimo mechanizmai, skatinantys aktyviai partnerystei ir kūrybiškoms inovacijoms. Lyginimo kriterijumi pasirinktas perėjimas nuo centralizuotos į bendruomenę orientuotos plėtros, arba darnios bendruomeninės plėtros, modelis, kuris galėtų užtikrinti, kad plėtros procesas būtų derinamas su konkrečioje vietovėje gyvenančių gyventojų poreikiais, įgalintų juos socialinei partnerystei, dalinimuisi, subsidiarumui ir klasterizavimui. Tyrimui taikomi sisteminės, statistinės ir atvejų analizės, grupių diskusijų metodai, leidžiantys įvertinti į bendruomenę orientuotos plėtros sėkmės atvejus ir trikdžius Lietuvoje, juos palyginti su pasaulyje identifikuotomis socialinėmis inovacijomis. Ieškoma trikdžių, priežasčių ir mechanizmų į bendruomenę orientuotai tvariai plėtrai įgalintiThe evaluation of modern trends, it can be said that Lithuanian cities can create a full quality of life. Success will depend on various factors: state policy and financial instruments, development strategies, investment and efficient management of public assets, urban centers, residential areas renewal, and most importantly – sustainable development of community participation. Sustainable development is an important community mobilization develops, positive leadership and community capacity in which it is necessary to validate the local government or other laws. Sustainable development communities necessary skills: understanding of sustainable development; ability to create a vision for the leadership, communication; teamwork; project management; process re-engineering; effective financial management; local economic development and understanding of democratic processes. Decisions about development, the future of local communities must be adopted in accordance with the principle of subsidiarity – the local community itself is able and willing to accept and implement certain decisions, decisions must be adopted and implemented in the higher authorities. Promoting partnerships and general cooperation, a key objective should be to improve quality of life. It is necessary to teach people, local communities, so that they understand that sustainable development is the responsibility of all, only their competence and contributionVilniaus Gedimino technikos universitetasVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij